Renkantis žurnalą savo mokslinio straipsnio publikavimui svarbu pasirinkti mokslinį žurnalą, atitinkantį tam tikrus kriterijus, kurie atspindi patikimumą. Mokslinius žurnalus atrinkti ir patikrinti jų patikimumą galima autoritetinguose mokslo žurnalų registruose ar duomenų bazėse.
Nuo pasirinkto leidinio, kuriame publikuojamas straipsnis, priklauso publikacijos rūšis ir vertingumas. Publikacija laikoma referuojama ir/ar indeksuojama tarptautinėje mokslinėje duomenų bazėje, kai jos metaduomenys joje randami faktiškai. Norint pasirinkti tinkamą leidinį straipsniams publikuoti, reikia įvertinti leidėjo ir žurnalo patikimumą bei pripažinimą tarptautinėje erdvėje.
Pastaruoju metu atsiranda nemažai „grobuoniškų“ (angl. predatory) žurnalų ir leidėjų, kviečiančių publikuoti straipsnius atvirosios prieigos žurnaluose už nedidelį mokestį, nurodydami indeksavimą duomenų bazėse, turinčiose citavimo indeksą. Tačiau dažnu atveju gali būti, kad tai pseudožurnalai, kurie tikrovėje nėra referuojami nurodytose tarptautinėse duomenų bazėse, o jų citavimo indeksas – pseudoindeksas. Jų tikslas – gauti daugiau pajamų, neišlaikant aukštos kokybės reikalavimų publikavimui. Nepatikimų leidėjų sąrašas.
Straipsnių publikavimui svarbu žinoti mokslinių žurnalų kokybės ir vertinimo kriterijus. Mokslinių žurnalų patikimumo vertinimo kriterijai – kas turėtų būti paskelbta leidinyje, kokią informaciją reikėtų patikrinti ir į kokius aspektus atkreipti dėmesį.
Aktualu: straipsnio recenzavimo ir publikavimo procesai gali užtrukti nuo pusės iki dvejų metų.
Leidinių referavimą tarptautinėse duomenų bazėse galima patikrinti:
 |
Lietuvos mokslinių periodinių leidinių sąrašas su papildomais duomenimis (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) |
 |
Clarivate Analytics Master Journal List (Pagrindinių žurnalų sąrašas) |
 |
Scopus Preview įrankis (autorių paieškai, kurių straipsniai įtraukti į Scopus, pateikia ir cituojamumą) |
 |
Atvirosios prieigos mokslinių žurnalų registras (Referuojami pagal kokybės kriterijus atrinkti moksliniai žurnalai) |
 |
Atvirosios prieigos visateksčių mokslinių referuotų leidinių archyvas |
Įrankiai, padedantys autoriams rasti tinkamus publikavimui žurnalus:
Šaltiniai:
- Tautkevičienė, G. (2010). Elektroniniai mokslo informacijos šaltiniai ir interaktyvios technologijos. Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais (duomenų bazėmis) 2 modulis [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.lmba.lt/node/8178.
- Kaip rasti žurnalą moksliniam straipsniui publikuoti. Efektyvus elektroninių mokslo informacijos išteklių naudojimas: Nacionalinio projekto eMoDB.LT mkomoji medžiaga tyrėjams studentams [interaktyvus]. (2019). Prieiga per internetą: https://open.ktu.edu/mod/book/view.php?id=1211.
Atviroji prieiga:
Atviroji prieiga – tai nemokama interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti nedidelį skaičių kopijų, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas. Atviroji prieiga sudaro sąlygas internete nemokamai pasiekti skaitmeninio formato mokslinę produkciją ir laisviau ją naudoti. Atvirosios prieigos plėtra suteikia galimybę skleisti mokslinių tyrimų rezultatus pasaulyje. Atvirosios prieigos publikacijos vartotojus pasiekia per atvirosios prieigos žurnalus bei knygas (auksinis AP modelis) arba saugyklas/ talpyklas (žaliasis AP modelis).
Pastaraisiais metais daugėja komercinių leidėjų, kurių žurnalai prieigą prie viso teksto straipsnių užtikrina naudodami mišrų prieigos būdą ( plačiau apie atvirąjį mokslą, atvirosios prieigos leidybą ).
Creative Commons (Kūrybinių bendrijų) licenzijos nurodo atvirosios prieigos turinio naudojimo teises – kaip autoriams skelbti savo kūrybą ir kaip vartotojams suprasti kūrinių naudojimo teises. Rekomenduojame naudoti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Creative Commons licenzijų rinkinį: http://cc.lnb.lt/